Jude Deveraux "Tas, kurį myli"

Vat tokia ir iš manęs knygų skaitytoja :) daugiau nei metus trukau kol pagaliau pagaliau perskaičiau tokią paprastą lengvą knygutę, dar vieną Džude Devero romanėlį. Bet jau taip nesiskaitė, kad negaliu. Gal dėl to, kad skaičiau su labai ilgom pertraukom, gal dėl to ir pasidarė ji man neįtraukianti, siužetas neįtikinantis.

Oficialus aprašymas:


Praėjus trejiems metams po paslaptingos Steisės savižudybės, jos sužadėtinis Džeisas Montgomeris vis dar sielvartauja. Praradęs mylimąją nesidomi nė viena moterimi, o sužadėtinės šeima kaltina jį dėl merginos mirties. Vartydamas seną Steisės sąsiuvinį Džeisas jame randa namo nuotrauką, ant kurios užrašyta sunkiai suvokiama žinutė: Ir vėl mūsų. Amžinai kartu. Susitiksime čia. Data liudija, kad ji parašyta prieš pat Steisės mirtį. Jis susiranda tą pastatą – vienuolyno namą, didžiulę tvirtovę Anglijoje, Margeito miestelyje, – ir jį nusiperka. Netrukus paaiškėja, kad po namą klaidžioja užsispyrusi ir atkakli Anos Stiuart šmėkla. Ana mirė panašiomis aplinkybėmis, kaip ir jo sužadėtinė, todėl jis įtaria, kad abiejų moterų mirtys gali būti kažkaip susijusios...

"Garnio kryksmas" Lian Hearn

Šiandien ryte baigiau skaityti storiausią Otorių sakmių knygą. Jei pirmą ir antrą dalį skaičiau ilgai, su ilgomis pertraukomis, trečioji dalis pasidavė per tris savaites, tai šią dalį "suvalgiau" per savaitę.

Antroje knygoje rašoma, kaip Takeo tarnauja Genčiai, vėliau nuo jos pabėga, yra Genties persekiojamas pagaliau išgirsta šventosios pranašystę, ir susituokia su mylima moterimi. Trečioji dalis apie pranašystės pirmosios ir antros dalies išsipildymą: "Tavo kraštas sieks nuo jūros lig jūros, tačiau taika bus pasiekta tik praliejus kraują. Taikos kaina – penki mūšiai, keturis laimėsi, vieną pralaimėsi... Tu mirsi nuo savo sūnaus rankos". Ketviortoji dalis taip pat nenusileidžia samurajišku etiketu bei jaudinančiais karo vaizdais. Čia veiksmas vyksta jau po 16 taikos metų, natūraliai laukiama pranašystės paskutinio sakinio išpildymo. Kartu ir nesitiki, kad pagrindinis veikėjas žus, bet ir žinai, kad tai neišvengiama, nes trečioji dalis baigėsi Takeo sakiniu: "Apie mano mirtį pasakoja kita Otorių sakmė, kurios autoriumi negaliu būti". Tad skaitydama ir tikiesi sužinoti, kaip tai vis dėl to įvyks. Į knygos pabaigą viskas taip pardėjo griūti, taip pasidarė liūdna, atrodė, kad padėtis visiškai beviltiška ir beprasmiška, pykau ant kvailų veikėjų :),  tačiau tikėjau, kad turi baigtis vistiek kaip nors gražiai. Taip ir buvo, gavosi tokia labai graudi scena, kad šniuškščiau nosimi ir ašaros bėgo,... o baigėsi labai gražiai, giedrai ir ramiai. Atrodo, kad galėjo Takeo ir nemirti, bet toks buvo jo pasirinkimas, jam taip atrodė teisinga...

Liko ir neatskleistų likimų: Kaede, Miki, Hisao, Hiroši, Šigeko,.. apie juos autorė galės dar rašyt ir rašyt :)



Anglų kalboje yra išleista ir penktoji dalis "Heaven's Net is Wide", kuri pasakoja pirmosios dalies priešistorę. Jei kada knyga bus išleista ir lietuvių kalba, perskaičius ją, manau, galėčiau imtis vėl visos "trilogijos" iš naujo.

 

Ketvirtojoje „Otorių sakmių“ knygoje toliau pasakojama valdovų Otori Takeo ir Kaede istorija. Jie valdo jau šešiolika metų, Trijose Šalyse klesti taika ir gerovė. Tačiau Trijų Šalių turtai ir sėkmė patraukia imperatoriaus ir jo generolo Sagos Hideki dėmesį, pastarasis trokšta ne tik turtų, bet ir vyriausiosios Takeo dukters Šigeko... Ar išsipildys ir paskutinė pranašystės dalis, jog nužudyti Takeo tegali tik jo paties sūnus? Pusiausvyra pažeista, ir kyla grėsmė viskam, ko pasiekė Takeo su Kaede...

"Mėnulio spindesys" Lian Hearn

Ši, trečioji trilogijos dalis man labai labai patiko. Atrodo, kad už antrąją dalį labiau. Kai tik perskaičiau, norėjau pasimėgauti gautomis emocijomis, žiniomis ir kitais potyriais, kokius galima patirti perskaičius įdomią knygą. :) Sujaudino pagrindinio veikėjo likimo vingiai, vidinės dramos, jo pasirinkimai, santykiai su kitais veikėjais. Rašoma apie meilę ir besąlygišką ištikimybę ir apie karių atsidavimą, kuomet yra prisiekęs ištikimybę valdovui, ir jis jam liepia nusižudyti - turi tai įvykdyti.  Apie tai, kad visi žmonės prieš vieną Dievą yra lygūs - tiek bekasčiai, tiek valdovai. Šokiravo kai kurių veikėjų jausmai pagrindiniam veikėjui. Nors knygose tikrai aprašomi žiaurūs vaizdai, kaip kad nukirstos galvos gabenimas, jos prausimas, savižudybė nusikandant liežuvį, karių žuvimas mūšiuose, tačiau skaitant, bendram kontekste labiau akcentuojama, kokia trapi ir brangi yra gyvybė.

Pasakojime išsakoma pranašystė, o skaitytojui irgi leidžiama jaustis kaip ir pagrindiniam veikėjui: ir tikėti pranašyste ir kartais abejoti. Tik perskaičius visas tris dalis, galėjau suprasti tam tikrus įvykius, kurie pirmoje dalyje atrodė neaiškūs, t.y. kur buvo kilę klausimai: kaip ir kodėl? Pavyzdžiui, kodėl Šigeru išgelbėjo Takeo? Atrodė, kad kažkokia spraga: iš kur jis žinojo, kad jis bus būtent ten ir t. t.

Skaitydama patyriau įvairių jausmų. Tai tokia knyga, dėl kurios visą trilogiją kada nors galėčiau skaityti ir dar kartą. Pirma ir antra dalys ne taip lengvai skaitėsi, ši dalis susiskaitė geriausiai.
Praėjus kelioms valandoms po perskaitytų paskutinių puslapių, "nebesitvėriau kailyje", ir ėmiau skaityti ketvirtąją dalį, kuri jau pasakojama trečiuoju asmeniu, nebe pirmuoju..
Būtų įdomu pamatyti filmą, tačiau jo kol kas nėra, bet jeigu kadanors pasirodys, tai būtinai norėsiu pažiūrėti. Nemanau, kad filmas atsvers tai, ką patyriau skaitydama, bet istoriją prisiminti bus verta.

 

Lian Hearn „Mėnulio spindesys“. Tai nuostabus, užburiantis pasakojimas apie tuos laikus ir vietas, kurių nepasiekia išorinis pasaulis. Trečioji „Otorių sakmių“ dalis (pirmosios dvi vadinosi „Giedančios grindys“ bei „Ir žolė bus jam priegalvis“) vėl nukelia mus į autorės vaizduotės sukurtą viduramžių Japoniją, griežtų ritualų ir kodeksų, atšiauraus grožio ir klaidinančios išorės šalį. Knygoje  pasakojama apie Otori Takeo ir Širakavos Kaede pastangas suvienyti savo jėgas. Slaptos jungtuvės Terajamos šventykloje sustiprino Kaede ryžtą atsiimti Marujamos valdas, o Takeo suteikė galimybę atkeršyti už savo įtėvį Šigeru ir tapti Otori klano valdovu. Tačiau šios vedybos supykdė Arai Daiiči, kariūną, užvaldžiusį didumą Trijų Šalių, ir įžeidė didiką Fudživarą, kuris laikė Kaede savo sužadėtine ir dabar siekia ją atsiimti. Taika bus pasiekta tik praliejus kraują, jos kaina — penki mūšiai, keturis bus lemta laimėti, vieną pralaimėti… Teks patirti ne tik apgaulių, išdavysčių ir keistų likimo vingių, bet ir skaudžių išsiskyrimų.

"Ir žolė bus jam priegalvis" Lian Hearn

Turiu mielą pagalbininkę :)

Perskaičiau knygą, bet nesupratau, kodėl toks knygos pavadinimas...
Tai antra trilogijos dalis po knygos "Giedančios grindys".  Skaitėsi nors ir ilgai, bet įdomiai. Tokia "vyriška" knyga, arba tiesiog aprašyti žiaurūs viduramžių laikai, kuomet garbė yra didesnė vertybė nei gyvybė. Arba koks nors žmogaus kūrinys (pvz. akmeninis tiltas), tarnaujantis kokiam klanui - svarbesnis nei to sukūrusio žmogaus gyvybė (pvz.: jeigu koks talentingas žmogus ką nors sukūrė, tai po to jis nužudomas, kad kitiems neišduotų, nesukurtų geriau.) Labiausiai žmoniškai šokiravusi vieta, tai, kad didikas mąstė: aktoriai pastatys spektaklį pagal slaptą gyvenimo istorijos pasakojimą, suvaidins, o po to bus nužudomi...
Be viso to jautriai ir subtiliai paliesta meilės/aistros bei jausmų tema, taip pat įdomus ir netikėtas buvo vienuolio prisipažinimas pagrindiniam veikėjui. Visa knyga patiko, tik gal pabaiga per greitai "užraukta": labiau norėjosi to paties subtilumo ir daugiau detalių, ne vien tik faktų ir laiko šuolio.
Teks imtis trečios dalies. Gal autorius (ar autorė) jau turėjo minčių trečiai daliai, tad skubėjo užbaigti antrąją :D

Aprašymas: Po valdovo Iidos mirties Takeo duoda įžadą pasilikti su Gentimi, tačiau dvejopa prigimtis šaukia atkeršyti už įtėvio Šigeru mirtį ir susirasti mylimąją Kaede. Takeo pasprunka ir žiemą keliauja ieškoti prieglobsčio Terajamos šventykloje, kur jo laukia ir slaptieji užrašai apie Gentį, ir kardas Džiato.

Tuo metu Kaede grįžta į apleistus namus, bet po audringų išgyvenimų praranda Takeo kūdikį... Pavasarį ji taip pat traukia į Terajamą, svajodama susitikti su Takeo. Ar jiems lemta būti kartu? Ar išsipildys pranašystė? Ar Žemė suteiks tai, ko trokšta Dangus?

"Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių" E L James

Perskaičius trečiąją dalį, nors ir nedaug teesu perskaičiusi knygų, bet jau galiu pajusti, kad įvykių vystymas ir įtampos išlaikymas nėra stiprioji šios rašytojos pusė :)
Na taip, pamėgau pagrindinius knygos personažus, sirgau už laimingą knygos pabaigą :) vienu metu buvau labai susinervinus dėl tam tikro įvykio ir jau maniau, kad bus ilgai tampoma už ūsų, tačiau įvykis pernelyg greitai išsirišo ir vėl viskas stojo į ramias vėžias.

Dar visai patiko pabaigoje "Kristiano atspalviai", kaip kai kurie įvykiai klostėsi žiūrint Kristiano akimis :)

Kai Ana Stil susipažįsta su keistuoliu ir dvasinių kančių kamuojamu verslininku Kristianu Grėjumi, tarp jų įsiplieskia aistringas romanas ir iš esmės pakeičia abiejų žmonių gyvenimą.
Ana visada žinojo, kad mylėti jį nebus lengva ir kad jiedviem būnant drauge teks įveikti tokius iššūkius, kokių nė vienas neįsivaizdavo. Ana turi įsilieti į prabangųjį Kristiano gyvenimą neaukodama dėl jo nei savo asmenybės, nei laisvės; o Kristianui reikia nugalėti stiprų norą viską valdyti ir atsikratyti vis dar persekiojančių praeities šmėklų.
Dabar, pagaliau būdami drauge, jie turi viską: meilę, aistrą, artumą, turtus ir neribotų galimybių pasaulį.
Tačiau kaip tik tuomet, kai, rodos, nieko netrūksta, nelaimė ir likimas padeda išsipildyti baisiausiems Anos košmarams...

"Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių" E L James

 Antroje dalyje jau šiek tiek daugiau veiksmo. Skaitydama kai kuriuos įvykius, patyriau sukrėtimą. Atsiskleidė netikėti prisipažinimai.
Skaitau ir mėgaujuosi aprašomos poros emocinių santykių raida. Kristianą pamėgau dar labiau :D Jo nuotaikų kaita užburianti :)
Tai tokia knyga, kad kai kada nors pamiršiu, kaip ten viskas klostėsi, galėčiau skaityti dar kartą :) na, tokiam lengvam pasiskaitymui :)

Oficialiai skelbiama:

Antrojoje trilogijos dalyje, išsigandusi tamsių besikankinančio jauno verslininko Kristiano Grėjaus paslapčių ir nutraukusi su juo santykius, Ana Stil dirba vienoje Amerikos leidykloje. Tačiau apsėdusi aistra Grėjui niekur nedingo, tad, kai Kristianas pateikia naują pasiūlymą, Ana neatsispiria.

Netrukus apie bauginančią Grėjaus praeitį ji sužino daugiau, nei tikėjosi sužinosianti. O kol jis grumiasi su vidiniais demonais, Anai tenka priimti svarbiausią sprendimą gyvenime.

Ir apsispręsti privalo ji pati.

"Penkiasdešimt pilkų atspalvių" E L James

Nuo ko viskas prasidėjo.
Draugė krovėsi daiktus į povestuvinę kelionę, ir paprašė manęs (niekad anksčiau to nebuvo dariusi), gal turėčiau jai paskolinti kokią nors knygą? Vyksta 'medaus kopinėt', o knygos prašo! (?) Pagalvojus, kad tai jos medaus mėnuo, ir iš nedaugelio knygų, kurias aš apskritai turiu, išrinkau vieną, kuri man pasirodė "erotiškiausia" :D . Tai buvo knygutė iš 'keturlogijos' "Aksominis angelas".  Grįžo visa 'apsipatenkinus' ir norėjo ją ilgiau pasilaikyti, kad galėtų perskaityti iki galo. :D
Taigi, tęsiant šią tematiką, per savo gimtadienį iš tos pačios draugės gavau dovanų - 'Nukarūnuotus karalius" :D. Na, kad jau taip, tai artėjant Kalėdoms, mano Kalėdų senelio dovana jai jau buvo kaip ir aiški :D - padovanojom jai "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" :D. Aš perskaičiau 'karalius', ji perskaitė 'atspalvius', o tada susikeitėm knygomis :D.
Taigi..
perskaičiau "50 Grėjaus atspalvių". Bijau, kad mano atsiliepimas gali tapti kaip pasiteisinimas. Bet aš pasistengsiu savaip apie jį atsiliepti. Aš ir vėl kaip nepatyrusi skaitytoja ir kritikė, nekritikuosiu kūrinio, o pasidžiaugsiu. Man, kaip nedaug perskaičiusiai ir ne daug skaitančiai, knyga labai labai patiko. Netrokštu sudėtingų kūrinių, todėl tinka tokie, kurie "knygų asų" vertinami žemiausiais balais. Kaip ir Nukarūnuoti Karaliai, taip ir ši knyga pasirodė nuoširdi. Nemeluosiu, kai kurios suaugusiems skirtos scenos tikrai aprašytos pikantiškai ir jaudinančiai, ypač tos pirmosios.., vėliau prie jų pripranti ir priimi kaip knygos normą ir tai nebekelia ypatingų jausmų. Be to man labai patiko sukurti pagrindiniai personažai. jų būdai. Gal būt pasirodysiu nenormali :D , bet sukurtas Kristiano Grėjaus charakteris, jo stiprybės ir silpnybės man patinka :D pacituosiu tai atitinkantį sakinį: "Tą žavesį kuria ne jo nepaprastai patrauklus, tobulas veidas ir ne mane pakerėjęs kūnas. Traukia tai, ką slepia regima Kristiano tobulybė, mane žavi jo… trapi, kenčianti siela." (3 dalis)

Nors veiksmo linija nėra labai ypatinga, gal kai kuriose vietose atrodo ir labai nuspėjama, tarsi galėtų būti daugiau vingių, posūkių, netikėtumų, tačiau autorė gabi pikantiškų scenų aprašyme, tad tai turbūt ir yra šios trilogijos vinis.
Pirmoji knyga baigėsi taip, kad taip gaila pasidarė Kristiano, tad ėmiau ieškotis antros dalies ir nė trupučio nelaukus ėmiau skaityti ir antrą dalį.

Oficialus knygos aprašymas:

Erotinis, išlaisvinantis romanas apie neįprastus vyro ir moters santykius sukėlė revoliuciją literatūros pasaulyje. Karštos diskusijos dėl šio romano įtraukė net garsiausius kritikus, psichologus ir universitetų dėstytojus. Per vienus metus trilogiją įsigijo apie 80 milijonų skaitytojų, ji išversta į daugiau kaip 50 kalbų. Slapyvardžiu pasirašanti autorė pirminį „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ variantą skelbė internete, o sulaukus milžiniško gerbėjų antplūdžio buvo išleista visa trilogija.

Literatūrą studijuojanti Anastazija Stil, nenoromis nuvykusi imti interviu iš jauno, žymaus ir pasakiškai turtingo verslininko Kristiano Grėjaus, supranta sutikusi patrauklų, tačiau keistą baugulį keliantį vyrą. Nusprendusi, kad susitikimas susiklostė nevykusiai, nepasitikinti savimi Ana mėgina tą gražuolį vyrą pamiršti, bet vieną dieną jis netikėtai išdygsta jos darbovietėje ir neįprasti santykiai prasideda.

Tada Ana supranta – ji geidžia to vyro taip, kad neatsispirs. O Kristiano Grėjaus įspėjimas, kad geriau jo vengti, tik dar labiau audrina.

Užsimezgus aistringam romanui, Grėjus pareikalauja pasirašyti sutartį, pagal kurią jam būtų leista visiškai valdyti merginos gyvenimą. Pasirodo, žavusis verslininkas kankinamas vidinių demonų ir neįprastų poreikių. Pažindama Kristianą, mergina atranda savo troškimus ir atskleidžia tamsias Grėjaus paslaptis, kruopščiai slepiamas nuo visuomenės...

Ryški, jaudinanti ir skandalinga trilogija „Penkiasdešimt atspalvių“ pateko tarp labiausiai apkalbamų knygų serijų. Jos nupirkta tiek, kad net galima sakyti, jog ši knyga turima kiekvienuose namuose. Autorė, pasirinkusi E L James slapyvardį, akimirksniu buvo įrašyta į žurnalo Time sudaromą 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Paraiškas kurti filmą pagal šią trilogiją pateikė garsiausios pasaulio kino studijos.

Įspėjame: knygoje yra scenų, skirtų tik suaugusiesiems