Mano draugystė su .... knygomis

Ne taip seniai galvodavau, kad ne kokia iš manęs skaitytoja: kiek knygų esu perskaičiusi, atrodo, galėdavau ant pirštų suskaičiuoti. Turbūt panašiai, kaip ir mezgėja - kai per savo gyvenimą esu numezgusi tris megztinius. Bet nelaikau savęs nei mezgėja, nei didžia skaitytoja, tačiau sumaniau vesti sąrašiuką knygų, kurias netaip seniai perskaičiau. Nesu (ir negaliu būti) kritikė ir parašyti svarų atsiliepimą apie knygą, tačiau galiu parašyti ar man knyga patiko, ar man padarė įspūdį, ar džiaugiuosi perskaičiusi knygą :)

Na, paauglystėj, kai sėdėjau namie tris savaites su sugipsuota koja, pagal mane - tikrai nemažai perskaičiau: apysakų apie šunis (tuomet labai jais domėjausi) tokias, kaip Eric Knight "Lesė grįžta", Trojepolskio Gavrilo "Baltasis Bimas Juodoji Ausis", Astridos Lindgren "Mes varnų saloje", Frajeno Ruvimo "Laukinis šuo Dingas, arba apysaka apie pirmąją meilę" bei kelis romanus tokius kaip Alvareso A. "Rožė Diurua" ir "Rožė ir Rikardas".

Ilgą laiką tiesiog man po ranka nepasitaikydavo knyga, kurią norėčiau skaityti. Iš mokyklos laikų dar prisimenu, kad niekaip neįveikdavau didesnės apimties kūrinių: nei "Dievų miško", ar kitų įtrauktų į programą. Net "Altorių šešėlyje" iki galo neperskaičiau, nors, pamenu labai gerai, kad įsidėjau skirtuką su tikslu, kad kai baigsiu mokyklą, turėsiu daugiau laiko, tikrai perskaitysiu iki galo. Kažkada buvau vėl paėmusi į rankas, bet taip ir "neužkabino" ji manęs. Na, kai ką vistiek perskaičiau - tai Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimas" bei "Vilius Karalius", gal ir daugiau perskaičiau, bet nebelabai pamenu. Prisimenu, tik, kad tikrai neperskaičiau viską, ką reikėjo.

Dar pamenu, kad besiruošiant filosofijos egzaminui, tuomet buvau pirmam kurse, dėstytojas buvo nurodęs literatūrą iš kurios ruoštis, taigi, nusipirkau vieną iš sąrašo - Jostein Gardner "Sofijos pasaulis". Pagal mane - storoka knyga. Su malonumu, beveik neatsitraukdama "surijau" ją per 18 valandų (per 3 dienas po 6 valandas) :D (aišku neįsidėmėjau gerai būtent to, ką dėstytojas turėjo minty, dėl ko verta skaityti knygą - ten karts nuo karto - laiškuose Sofijai būdavo surašyta filosofijos istorija, tam, kad Sofija suvoktų tam tikrus jos gyvenime vykstančius dalykus - tai, ką ir man reikėjo įsidėmėti bei išmokti, tačiau tuos puslapius perskaitydavau kuo greičiau, neįsidėmint,.. kad vėl galėčiau toliau įdomiai skaityti siužetą. Knyga man labai patiko. Tačiau iš Filosofijos egzamino gavau tik 6 :D.

 

Na, tiesa yra dar tokių knygučių, kurias perskaičiau, tai Vilhelmo Bušo pamokslų knygutė  "Jėzus mūsų dalia" - labai labai patiko, John Kehoe "Proto galios XXI amžiuje" - irgi nenusivyliau, Deborah lynn Darling "Elegancijos paslaptys", bet šių knygučių aš nevadinu KNYGOMIS, kurias galvojau kažkada skaitysianti. Karts nuo karto pagalvodavau, ak, kad kas man duotų kokią knygą įdomią perskaityt, .... dėkinga būčiau :). Sako, kad tam yra biblioteka. Keista, bet su bibliotekomis aš jau nuo vaikystės nelabai sudraugaudavau,
aišku, naudodavausi paslaugomis, bet niekada nesijaučiau gerai bibliotekoje. :)

Taigi, šią vasarą, eilinį kartą besilankant Lino mamos namuose, ir eilinį kartą žvelgiant į didelę knygų lentyną, ištariau - gal duokit man ką nors paskaityt? :) ką nors lengvo, įdomaus, na, kokį romaną :) Lino mama, labai daug perskaičiusi, ramiai peržvelgė lentyną.. ir ėmė traukti vieną po kitos knygas. Oi, sakau, užteks man ir keletos, kad bent vieną perskaityčiau :) Taigi, parsivežiau namo berods keturias knygas - romanus

Pirmosios ėmiausi tos, kurią pirmąją ir padavė.
Jude Deveraux "Emilės angelas" - perskaičiau, beveik neatsitraukdama. Labai labai patiko. Labai smagiai man šis romanas susiskaitė, labai patiko pagrindinis personažas - Emilės Angelas. Kad ir kiek nerealistiškas, bet labai įtraukiantis. Šiame romane siužetas vyksta apie trejetą savaičių, na, gal mėnesį, ir viskas atrodo taip artima. Perskaičiau per tris dienas. "Suvalgiau", galima sakyti :)

Per kitas dvi dienas perskaičiau dar vieną pasiūlytą knygutę  
Morteno Korcho "Flintės sūnūs". Ne taip labai įtraukė kaip Emilės angelas, bet irgi gana nesunkiai įveikiau. Čia jau siužetas ištęstas iki dviejų kartų. Tai, apie 30-ties metų laikotarpis. Šis romanas man pasirodė toks etaloninis. Na, kaip pavyzdinis. Jei kas paklaustų, kas yra romanas - tai pasakyčiau, kur aprašomas asmens gyvenimo, šeimos, giminės likimo susiklostymas. Bet ką aš galiu pasakyti, kai tiek nedaug iš viso esu perskaičiusi :) 

Šias knygas skaičiau atostogaudama. Atostogos baigėsi, sulėtėjo ir skaitymo tempai :) Tačiau gal per savaitę ar pusantros perskaičiau ir tečią pasiūlytą knygą  
Fern Michaels "Pilkoji pelytė". Ši  - storiausia iš parsineštų. Pradžioj gal kiek sunkiau, bet kai įsiskaičiau, ėjosi gana lengvai. Įdomi knyga. Atrodo rimtesnė už abi neseniai perskaitytas. Personažai įdomūs. Vienas personažas mistinis :) 

Ketvirta knyga - pradėjau skaityti, bet taip ir neįsiskaičiau. Tebestovi lentynoje. gal kada pribręsiu ir jai. Tai "Vienatvės žemė"

Kadangi vėl buvo proga apsilankyti pas Lino mamą, nuvežiau perskaitytas knygas ir dabar jau pati ėmiau žvalgytis ir rinktis iš lentynų, ko norėčiau. Taigi, pasiėmiau dar porą Jude Deveraux knygų.

Jude Deveraux "Vasarnamis" - visai kitokio stiliaus romanas, nei Emilės angelas, tačiau irgi labai įdomus ir mistinis. Aprašomi trijų vienodo amžiaus moterų skirtingi gyvenimai. Ir, kaip mačiau, kas perskaitę atsiliepia apie ją - ji verčia susimąstyti apie savo gyvenimą, savo pasirinkimus :) Man taip pat sukėlė įvairias mintis. 

Jude Deveraux "Potvynis" 
„Deividsono žaislų“ firmos administratorė siunčiama į Floridą pasirašyti naudingo kontrakto, tačiau mergina jaučia, kad jos laukia visai nelinksmos dienos, ir ji neapsirinka...
Fionai į akis krenta naujas pažįstamas, Floridos parko gidas, pravarde Asas – tobulai gražus, šaltas ir nemalonus vyriškis, kurio pagalba ji privalo pasinaudoti, kad išsivaduotų iš netikėtai užklupusių nemalonumų ir įmintų Floridos pelkynų paslaptį.

Pačioj pradžioj sunkokai skaitėsi, bet paskui taaaaip įtraukė, taip patiko, kad buvo gaila, jog baigėsi :D Labiausiai patiko vyro ir moters, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali vienas kito pakęsti, bet dėl kitų aplinkybių negali būti atskirai, t. y. turi veikti iš vien, santykiai. Smagus romanas.

Cookson Catherine "Moteris visada teisi".
Dinamiškas jaudinantis pasakojimas apie nepavykusią santuoką ir amžinąjį meilės trikampį. Veiksmas vyksta prieš Antrą Pasaulinį karą ir jo pradžioje.  

Man pačiai, palyginimui, šis romanas pasirodė tarsi kažkuom panašus, tačiau žymiai įdomesnis už anksčiau skaitytą romaną "Flintės sūnūs". Siužetas tęsiasi apie 10 metų. Jei tai būtų buvęs filmas, tai manau, kad būčiau nuspėjus kai kuriuos faktus bei įvykius. O kai skaitai knygą - įsijauti į personažus, į vyksmą ir nėra laiko kada galvoti apie tai - kaži kaip toliau bus? Skaitai ir mėgaujiesi. Patiko personažai, jų charakteriai. Nors gyvenimo susiklostymas nei vienam personažui nebuvo geras, visiems buvo sunku, tačiau knyga nepaliko slogaus pojūčio. Viskas taip gražiai "išsivyniojo". Atrodo, kad pamilau personažus  :)))