Ne taip seniai galvodavau, kad ne kokia iš manęs skaitytoja: kiek
knygų esu perskaičiusi, atrodo, galėdavau ant pirštų suskaičiuoti.
Turbūt panašiai, kaip ir mezgėja - kai per savo gyvenimą esu numezgusi
tris megztinius. Bet nelaikau savęs nei mezgėja, nei didžia skaitytoja,
tačiau sumaniau vesti sąrašiuką knygų, kurias netaip seniai perskaičiau.
Nesu (ir negaliu būti) kritikė ir parašyti svarų atsiliepimą apie
knygą, tačiau galiu parašyti ar man knyga patiko, ar man padarė įspūdį,
ar džiaugiuosi perskaičiusi knygą :)
Na, paauglystėj,
kai sėdėjau namie tris savaites su sugipsuota koja, pagal mane - tikrai
nemažai perskaičiau: apysakų apie šunis (tuomet labai jais domėjausi)
tokias, kaip Eric Knight "Lesė grįžta", Trojepolskio Gavrilo "Baltasis
Bimas Juodoji Ausis", Astridos Lindgren "Mes varnų saloje", Frajeno
Ruvimo "Laukinis šuo Dingas, arba apysaka apie pirmąją meilę" bei kelis
romanus tokius kaip Alvareso A. "Rožė Diurua" ir "Rožė ir Rikardas".
Ilgą
laiką tiesiog man po ranka nepasitaikydavo knyga, kurią norėčiau
skaityti. Iš mokyklos laikų dar prisimenu, kad niekaip neįveikdavau
didesnės apimties kūrinių: nei "Dievų miško", ar kitų įtrauktų į
programą. Net "Altorių šešėlyje" iki galo neperskaičiau, nors, pamenu
labai gerai, kad įsidėjau skirtuką su tikslu, kad kai baigsiu mokyklą,
turėsiu daugiau laiko, tikrai perskaitysiu iki galo. Kažkada buvau vėl
paėmusi į rankas, bet taip ir "neužkabino" ji manęs. Na, kai ką vistiek
perskaičiau - tai Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimas" bei
"Vilius Karalius", gal ir daugiau perskaičiau, bet nebelabai pamenu.
Prisimenu, tik, kad tikrai neperskaičiau viską, ką reikėjo.
Dar
pamenu, kad besiruošiant filosofijos egzaminui, tuomet buvau pirmam
kurse, dėstytojas buvo nurodęs literatūrą iš kurios ruoštis, taigi,
nusipirkau vieną iš sąrašo - Jostein Gardner "Sofijos pasaulis". Pagal
mane - storoka knyga. Su malonumu, beveik neatsitraukdama "surijau" ją
per 18 valandų (per 3 dienas po 6 valandas) :D (aišku neįsidėmėjau gerai
būtent to, ką dėstytojas turėjo minty, dėl ko verta skaityti knygą -
ten karts nuo karto - laiškuose Sofijai būdavo surašyta filosofijos
istorija, tam, kad Sofija suvoktų tam tikrus jos gyvenime vykstančius
dalykus - tai, ką ir man reikėjo įsidėmėti bei išmokti, tačiau tuos
puslapius perskaitydavau kuo greičiau, neįsidėmint,.. kad vėl galėčiau
toliau įdomiai skaityti siužetą. Knyga man labai patiko. Tačiau iš
Filosofijos egzamino gavau tik 6 :D.
Na, tiesa yra dar tokių knygučių, kurias perskaičiau, tai
Vilhelmo Bušo pamokslų knygutė "Jėzus mūsų dalia" - labai labai patiko, John Kehoe "Proto galios XXI amžiuje" - irgi nenusivyliau,
Deborah
lynn Darling "Elegancijos paslaptys", bet šių knygučių aš nevadinu
KNYGOMIS, kurias galvojau kažkada skaitysianti. Karts nuo karto
pagalvodavau, ak, kad kas man duotų kokią knygą įdomią perskaityt, ....
dėkinga būčiau :). Sako, kad tam yra biblioteka. Keista, bet su
bibliotekomis aš jau nuo vaikystės nelabai sudraugaudavau,
aišku, naudodavausi paslaugomis, bet niekada nesijaučiau gerai bibliotekoje. :)
Taigi,
šią vasarą, eilinį kartą besilankant Lino mamos namuose, ir eilinį
kartą žvelgiant į didelę knygų lentyną, ištariau - gal duokit man ką
nors paskaityt? :) ką nors lengvo, įdomaus, na, kokį romaną :) Lino
mama, labai daug perskaičiusi, ramiai peržvelgė lentyną.. ir ėmė traukti
vieną po kitos knygas. Oi, sakau, užteks man ir keletos, kad bent vieną
perskaityčiau :) Taigi, parsivežiau namo berods keturias knygas -
romanus
Pirmosios ėmiausi tos, kurią pirmąją ir padavė.
Jude Deveraux "Emilės angelas"
- perskaičiau, beveik neatsitraukdama. Labai labai patiko. Labai
smagiai man šis romanas susiskaitė, labai patiko pagrindinis personažas -
Emilės Angelas. Kad ir kiek nerealistiškas, bet labai įtraukiantis.
Šiame romane siužetas vyksta apie trejetą savaičių, na, gal mėnesį, ir
viskas atrodo taip artima. Perskaičiau per tris dienas. "Suvalgiau",
galima sakyti :)
Per kitas dvi dienas perskaičiau dar vieną pasiūlytą knygutę
Morteno Korcho "Flintės sūnūs".
Ne taip labai įtraukė kaip Emilės angelas, bet irgi gana nesunkiai
įveikiau. Čia jau siužetas ištęstas iki dviejų kartų. Tai, apie 30-ties
metų laikotarpis. Šis romanas man pasirodė toks etaloninis. Na, kaip
pavyzdinis. Jei kas paklaustų, kas yra romanas - tai pasakyčiau, kur
aprašomas asmens gyvenimo, šeimos, giminės likimo susiklostymas. Bet ką
aš galiu pasakyti, kai tiek nedaug iš viso esu perskaičiusi :)
Šias knygas skaičiau atostogaudama. Atostogos baigėsi,
sulėtėjo ir skaitymo tempai :) Tačiau gal per savaitę ar pusantros
perskaičiau ir tečią pasiūlytą knygą
Fern Michaels "Pilkoji pelytė".
Ši - storiausia iš parsineštų. Pradžioj gal kiek sunkiau, bet kai
įsiskaičiau, ėjosi gana lengvai. Įdomi knyga. Atrodo rimtesnė už abi
neseniai perskaitytas. Personažai įdomūs. Vienas personažas mistinis :)
Ketvirta knyga - pradėjau skaityti,
bet taip ir neįsiskaičiau. Tebestovi lentynoje. gal kada pribręsiu ir
jai. Tai "Vienatvės žemė"
Kadangi vėl buvo proga apsilankyti pas
Lino mamą, nuvežiau perskaitytas knygas ir dabar jau pati ėmiau
žvalgytis ir rinktis iš lentynų, ko norėčiau. Taigi, pasiėmiau dar porą
Jude Deveraux knygų.
Jude Deveraux "Vasarnamis" -
visai kitokio stiliaus romanas, nei Emilės angelas, tačiau irgi labai
įdomus ir mistinis. Aprašomi trijų vienodo amžiaus moterų skirtingi
gyvenimai. Ir, kaip mačiau, kas perskaitę atsiliepia apie ją - ji verčia
susimąstyti apie savo gyvenimą, savo pasirinkimus :) Man taip pat
sukėlė įvairias mintis.
Jude Deveraux "Potvynis"
„Deividsono žaislų“ firmos administratorė siunčiama į Floridą pasirašyti
naudingo kontrakto, tačiau mergina jaučia, kad jos laukia visai
nelinksmos dienos, ir ji neapsirinka...
Fionai į akis krenta
naujas pažįstamas, Floridos parko gidas, pravarde Asas – tobulai gražus,
šaltas ir nemalonus vyriškis, kurio pagalba ji privalo pasinaudoti, kad
išsivaduotų iš netikėtai užklupusių nemalonumų ir įmintų Floridos
pelkynų paslaptį.
Pačioj
pradžioj sunkokai skaitėsi, bet paskui taaaaip įtraukė, taip patiko,
kad buvo gaila, jog baigėsi :D Labiausiai patiko vyro ir moters, kurie
dėl tam tikrų aplinkybių negali vienas kito pakęsti, bet dėl kitų
aplinkybių negali būti atskirai, t. y. turi veikti iš vien, santykiai.
Smagus romanas.
Cookson Catherine "Moteris visada teisi".
Dinamiškas jaudinantis pasakojimas apie nepavykusią santuoką ir amžinąjį
meilės trikampį. Veiksmas vyksta prieš Antrą Pasaulinį karą ir jo
pradžioje.
Man
pačiai, palyginimui, šis romanas pasirodė tarsi kažkuom panašus,
tačiau žymiai įdomesnis už anksčiau skaitytą romaną "Flintės sūnūs".
Siužetas tęsiasi apie 10 metų. Jei tai būtų buvęs filmas, tai manau, kad
būčiau nuspėjus kai kuriuos faktus bei įvykius. O kai skaitai knygą -
įsijauti į personažus, į vyksmą ir nėra laiko kada galvoti apie tai -
kaži kaip toliau bus? Skaitai ir mėgaujiesi. Patiko personažai, jų
charakteriai. Nors gyvenimo susiklostymas nei vienam personažui nebuvo
geras, visiems buvo sunku, tačiau knyga nepaliko slogaus pojūčio. Viskas
taip gražiai "išsivyniojo". Atrodo, kad pamilau personažus :)))
